Nobelio fizikos premijos laureato Wolfgang Ketterle paskaita

Wolfgang Ketterle. Bryce Vickmark nuotr.

Rugpjūčio 1-ąją dieną Nobelio fizikos premijos laureatas Wolfgang Ketterle skaitys paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“ (“Cooling close to absolute zero temperature: a recipe for discoveries”).

Paskaitos metu bus kalbama apie tai, kodėl fizikai šaldo materiją iki ypač žemų temperatūrų, nepasiekiamų net tarpžvaigždinėje erdvėje, eksperimentiškai pademonstruoti reiškiniai žemose temperatūrose ir aptartos naujos medžiagos formos. Daugiausia dėmesio bus skirta superskysčiams – medžiagoms, kurios gali tekėti visiškai be nuostolių. Neseniai buvo eksperimentiškai stebėtos ir superkietos medžiagos, kurios yra dujų, skysto ir kieto pavidalo vienu metu.

Paskaita įvyks 16:45 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3).

Apie lektorių: Wolfgang Ketterle (g. 1957 m.) – vokiečių fizikas, Masačiusetso technologijos instituto (MIT) fizikos profesorius. Fizikos Nobelio premiją kartu su  Eric Allin Cornell ir  Carl Wieman jis pelnė 2001-aisias metais už Bose – Einšteino kondensato išretintų šarminių elementų atomų dujose pasiekimą ir pirmuosius fundamentinius šių kondensatų savybių tyrimus.

Parengta pagal Vilniaus Universiteto informaciją.

Vilniaus universitete – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2018“

Praėjusį penktadienį, kovo 23-iąją Vilniaus universiteto Fizikos fakultete (VU FF) ir Informacinių technologijų taikymo centre (VU ITTC) pirmą kartą Lietuvoje įvyko „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2018“, skirta 15 – 19 metų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams.

Galimybe vienai dienai tapti mokslininkais pasinaudojo 80 moksleivių ir studentų iš Vilniaus, Kauno, Trakų Vokės bei Žemaičių Naumiesčio vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Atvyko ir keletas fizikos mokytojų.

Meistriškumo pamokos metu dalyviai atliko eksperimentinį elementariųjų dalelių fizikos tyrimą, naudojant realius CERN duomenis, užregistruotus Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) eksperimente, susipažino su fundamentaliais tyrimais ir jų metodais. Šią užduotį jiems padėjo atlikti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros darbuotojai ir studentai. Renginio dalyviai buvo supažindinti su Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, aplankė kelias Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijas.

Meistriškumo pamokos moksleiviams ir studentams pradėtos rengti Didžiojoje Britanijoje 1997 metais. Renginys tapo tarptautiniu 2005 metais, pažymint „Tarptautinius fizikos metus 2005“, jį organizuoja ir koordinuoja Tarptautinė dalelių fizikos sklaidos grupė (IPPOG). Pastaraisiais metais daugiau kaip 13000 moksleivių ir studentų iš 52 pasaulio šalių vienai dienai atvyksta į jiems artimiausią universitetą iš maždaug 215 dalyvaujančių universitetų bei mokslinių tyrimų centrų, norėdami išaiškinti dalelių fizikos paslaptis.

Mokslininkų paskaitos juos supažindina su elementariųjų dalelių bei fundamentaliųjų jėgų tyrimais ir taikomais metodais. Dalyviams suteikiama galimybė atlikti realių dalelių fizikos eksperimentų duomenų analizavimą. Dienos pabaigoje, kaip įprasta tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, renginio dalyviai prisijungia prie vaizdo konferencijos diskusijoms ir gautų rezultatų palyginimui bei aptarimui. Šio renginio dalyviai turėjo galimybę gyvai pabendrauti su CERN atstovais ir kitais pamokos dalyviais iš Brazilijos, Šveicarijos ir Turkijos.

Prof. J. Vaitkus dalyviams papasakojo apie Lietuvos kelią į Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją – CERN (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire). Mūsų šalies mokslininkų bendradarbiavimas su CERN prasidėjo dar 2004 metais, o šių metų sausio 8-ąją Lietuva tapo asocijuotąja CERN nare.

Prof. E. Norvaišas dalyvius supažindino su elementariųjų dalelių pasauliu ir jų tyrimais CERN. Doc. A. Kynienė pristatė kartu su dr. A.Juodagalviu paruoštą pranešimą apie elementariųjų dalelių detektorius, be kurių pagalbos būtų sunku įsivaizduoti fundamentalius mikropasaulio tyrimus. Fizikos fakulteto IV-ojo kurso studentas Marijus Ambrozas renginio dalyviams papasakojo, kaip reikės atlikti CMS eksperimento duomenų tyrimą.

„Tarptautinę elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoką 2018“ Lietuvoje iniciavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Sklaidos grupės vadovė A.Kynienė sako, kad renginys buvo labai sėkmingas: jis patiko tiek moksleiviams, tiek dalyvavusiems fizikos mokytojams. „Pradėjau gauti mokytojų laiškus su prašymais, kad panašių praktinių renginių turėtų būti daugiau, – teigia A.Kynienė. – Prie tarptautinio renginio organizavimo prisidėjo kelios Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigos. To CERN organizacija ir siekia – vienyti pasaulio mokslininkus bendriems tyrimams.“

Renginį parėmė UAB EKSMA OPTICS, UAB „Monospektra“ bei  Lietuvos fizikų draugija (LFD).

Daugiau informacijos apie Tarptautines elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo mokyklas galima rasti http://physicsmasterclasses.org/ .

Vilniaus universiteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras http://www.ff.vu.lt/cern/ .

Parengta pagal Tarptautinės elementariųjų dalelių fizikos sklaidos grupės rekomendacijas.

Renginio akimirkos – šioje nuotraukų galerijoje:

42-oji Lietuvos Nacionalinė Fizikos konferencija

2017 m. spalio 4-6 dienomis jau 42-ąjį kartą įvyko Lietuvos Nacionalinė Fizikos konferencija. Ši konferencija skirta aplinkos fizikos, astrofizikos, biofizikos, cheminė fizikos, elementariųjų dalelių, atomų ir branduolių fizikos, fizikos istorijos, lazerių fizikos, teorinės ir skaičiuojamosios bei kitų fizikos šakų darbams pristatyti.

Kartu su Vilniaus ir Kauno technologijos universitetais, Fizinių ir technologijos mokslų centru bei VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutu šį renginį organizavo ir Lietuvos fizikų draugija.

Konferencijos pranešimų tezės

LIGHTtalks Fotonikos galia

2016 m. balandžio 13 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre įvyko renginys “Fotonikos galia”, skirtas apžvelgti iššūkius, aptartus Tarptautinių šviesos ir šviesos technologijų metų renginiuose.

Vilniaus universitetas ir Lietuvos fizikų draugija įsitraukė į Jungtinių Tautų paskelbtų Tarptautinių šviesos ir šviesos technologijų metų pabaigos renginių ciklą. Konferencija „Fotonikos galia“ vyko įgyvendinant Europos optikos draugijos iniciatyvą parodyti, kiek svarbios pasauliui technologijos, susijusios su šviesa, ir kokie iššūkiai šiuo metu yra keliami.

Fotonika – tai mokslas ir verslas, susiję su šviesos panaudojimu įvairiausiose srityse, apimantys apšvietimą, informacines technologijas ir metodus, kuriais tiriama Visata ir elementariosios dalelės. Lietuvoje daug mokslinių grupių dirba šiose srityse, susikūrė ir kelios verslo asociacijos ar klasteriai, gaminantys ir platinantys gaminius šioms technologijoms plėtoti. Per 100 dalyvių ir per 20 firmų dalyvavo konferencijoje ir aptarė iššūkius, kurie šiuo metu iškilo įvairiose fotonikos srityse.

Renginys 110-osioms A. Jucio metinėms paminėti

2014 m. rugsėjo 11 d. (ketvirtadienį) Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks XI mokslo festivalio „Erdvėlaivis – Žemė“ renginys „Šiuolaikinė atomo fizika“, skirtas žymaus Lietuvos mokslininko fiziko akad. ADOLFO JUCIO 110-sioms gimimo metinėms.

Programa
14.00 R. Karazija. Akad. Adolfas Jucys – šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas.
14.30 P. Bogdanovičius, G. Gaigalas, A. Kupliauskienė (2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai). Paprasti ir sudėtingi atomai.
15.00 G. Juzeliūnas (2013 m. Adolfo Jucio premijos laureatas). Labai šalti atomai ir jų valdymas. Adolfo Jucio atminimo medalio įteikimas G. Juzeliūnui.

Renginio metu bus pristatyta virtuali paroda „Atomas – mano gyvenimas“ ir bus galima nemokamai įsigyti R.Karazijos knygą „Žalias teorijos medis“ (egzempliorių skaičius ribotas).

Kvietimas į renginį