Lietuvos fizikų draugija solidarizuojasi su Ukrainos fizikais
The Lithuanian Physical Society expresses solidarity with the Ukrainian physicists

Skaitykite daugiau/Read more
Lietuvos fizikų draugija smerkia Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos Respubliką ir solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis. Lietuvos fizikų draugija sieks išsaugoti bendradarbiavimą su Ukrainos fizikų draugija, stengsis padėti taikos ir laisvės siekiantiems Ukrainos žmonėms, teiks pagalbą į Lietuvą atvykusiems fizikėms ir fizikams.

Tarptautinės fizikų organizacijos – Europos fizikų draugija (EPS) ir Tarptautinė fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjunga (IUPAP) – taip pat pasmerkė karinius Rusijos veiksmus. EPS laikinai sustabdė Rusijos valstybės remtas bendras veiklas. IUPAP pabrėžė savo nuolatinį siekį vienyti fizikus nepaisant politinių kliūčių ir skatinant pasaulinį mokslinį bendradarbiavimą taikos link. Solidarizuojamės su Rusijos fizikais, išdrįsusiais išreikšti savo nepritarimą Rusijos vyriausybės veiksmams. Padarykime viską, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas ir šalis žengtų demokratijos keliu.

Lietuvos fizikų draugijos valdyba

 

The Lithuanian Physical Society condemns the aggression of the Russian Federation against the Republic of Ukraine and expresses its solidarity with the people of Ukraine. The Lithuanian Physical Society will seek to maintain cooperation with the Ukrainian Physical Society, try to help the people of Ukraine seeking peace and freedom, and provide assistance to physicists who have come to Lithuania.

International organizations of physicists, the European Physical Society (EPS) and the International Union of Pure and Applied Physics (IUPAP), have also condemned Russia’s military action. The EPS has temporarily suspended all joint actions co-sponsored with the Russian State. IUPAP underlined its ongoing commitment to bring physicists together across political divides and to embrace and promote scientific collaboration across the world as a driver for peace. We stand in solidarity with Russian physicists who have dared to express their opposition to the actions of the Russian Government. Let us do everything we can to stop the war in Ukraine and for the country to move towards democracy.

The Executive Board of the Lithuanian Physical Society

 

Pagalbos Ukrainos mokslininkams sąvadas / Compendium of support for Ukrainian researchers: https://scienceforukraine.eu

Ukrainos fizikų draugija / Ukrainian Physical Society: http://www.ups.kiev.ua
IUPAP Vykdomosios tarybos kreipimasis / Statement of the IUPAP Executive Council: https://iupap.org/2022/03/01/iupap-statement-on-the-events-occurring-in-ukraine-2022-03-01
EPS Vykdomosios valdybos kreipimasis / Statement of the Executive Committee of the EPS: https://www.eps.org/news/597021
Keli fizikos bendruomenių kreipimaisi / Responses from physics community: https://www.eps.org/news/597881/
Ukrainos fizikų draugijos atsiliepimas į EPS kreipimąsi / Response of the Ukrainian Physical Society to the EPS statement: https://www.eps.org/news/597638
EPS Atomų, molekulių ir optikos fizikos skyriaus tarybos pasisakymas / Statement by the Board of Atomic, Molecular and Optical Physics Division of the EPS: https://www.eps.org/members/group

Europhysics News 55-1 numeris

Pagrindinė “Europhysics News” numerio 55/1 tema – “Atosekundinė fizika”. Keli žurnalo straipsniai paaiškina, ką galima nuveikti turint atosekundinius impulsus, už kurių suformavimo atradimą 2023 m. buvo paskirta Nobelio fizikos premija. Žurnalo vedamojo straipsnio autorius – savo kadenciją baigiantis EPS prezidentas Luc Bergé apžvelgia draugijos veiklas savo prezidentavimo metais. A. Diaz-Torres ir S. Heinz pasakoja, kaip kuriami nauji, egzotiški atomo branduoliai. B. van Tiggelen aptaria žinojimo teoriją fiziko akimis. Šią ir kitą informaciją rasite e-žurnale.

Europhysics News 54-5 numeris

Pagrindinė „Europhysics News“ numerio 54/5 tema – „Tyrimai naudojant Europines fizikinių tyrimų infrastruktūras“. Pristatomas Mokslinių tyrimų infrastruktūrų europinės strategijos forumas (angl. European strategy forum on research infrastructures, ESFRI), atskiruose straipsniuose apžvelgiamos europinės infrastruktūros: Gran Sasso nacionalinė laboratorija Italijoje (LNGS), Europos branduolinių mokslinių tyrimų laboratorija (CERN), Ekstremalios šviesos infrastruktūra (ELI), Nanoliejyklų ir smulkiosios analizės infrastruktūra (angl. Nano foundries and fine analysis, NFFA). Pateikiami minėtose infrastruktūrose atliekamų tyrimų pavyzdžiai. Žurnale pateikta ataskaita apie Porte (Portugalija) įvykusį EPS Tarybos posėdį, naujai inauguruotas EPS istorines vietas, 2023 metais įteiktus EPS apdovanojimus. Buvę Nobelio premijos laureato F. Krausz doktorantai P. Dombi ir M. Schultze pristato 2023 m. Nobelio fizikos premijos temą – atosekundinės trukmės impulsų generavimą. Šią ir kitą informaciją rasite žurnalo internetinėje versijoje.

N. Žurauskienė atstovauja Lietuvą EMA Generalinėje taryboje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) profesorė Nerija Žurauskienė 2024 m. sausio 1 d. Europos magnetizmo asociacijos (EMA) Generalinėje taryboje pradėjo antrąją trijų metų darbo kadenciją. EMA – tai pelno nesiekianti organizacija, siekianti paskatinti magnetizmo žinių ir magnetinių medžiagų plėtrą Europoje.

Europhysics News 54-4 numeris

Pagrindinė “Europhysics News” numerio 54/4 tema – “Magnetizmas”. Su magnetiniais laukais susiję straipsneliai aptaria kosmose pastebėtą ypatingą žvaigždę, biomagnetines medžiagas, Izingo modelį, Brauno dalelę, cilindrines nanogijas ir magnetinių savybių valdymą panaudojant superlaidumą. C.Adelmann ir kolegų straipsnelyje paskaitykite apie siekį sukurti hibridinius sukinio-CMOS čipus. Šias ir kitas naujienas skaitykite ir internete.

Vasarą Vilniuje įvyko Humboldt Kolleg

2023 m. liepos 2 – 6 d. Vilniuje įvykęs tarptautinis renginys “Humboldt Kolleg on Synthetic Quantum Matter” sulaukė 90 dalyvių iš 17 valstybių, kurie išgirdo 32 žodinius ir susipažino su 40 stendinių pranešimų. Lietuvos fizikų draugija prisidėjo prie renginio organizavimo. Internete galima rasti praėjusio rengnio puslapį ir baigiamojo žodžio įrašą.

Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija (LNFK’45)

2023 m. spalio 25-27 d. Vilniuje vyks tradicinė, 45-oji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija (LNFK’45). Ją organizuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Kaip įprasta, kviestinius pranešimus skaitys Lietuvos mokslo premijos laureatai, tarptautinius apdovanojimus gavę lietuviai, Lietuvos mokslų akademijos naujieji nariai bei kiti žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Konferencijos pirmininkė, Lietuvos fizikų draugijos prezidentė, prof. Gražina Tautvaišienė į LFD 60-mečio minėjimą pakvietė ir Europos fizikų draugijos pirmininką Luc Bergé.

Daugiau informacijos rasite VU Fizikos fakulteto puslapyje https://www.ff.vu.lt/lnfk-45. Konferencijos plakatas spausdinimui. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Artėja 2023 m. akademiko A. Jucio skaitymai

2023 m. rugsėjo 18 d., pirmadienį, 15 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius), D401 auditorijoje prof. dr. Egidijus Anisimovas (VU TFAI) skaitys pranešimą “Floquet inžinerija: kvantinių sistemų valdymas periodiniu poveikiu”.

Pranešimas skaitomas kasmetiniame renginyje, skirtame žymaus Lietuvos fiziko, mokslo organizatoriaus, pedagogo, akademiko Adolfo Jucio (1904-1974) gimtadieniui. Renginį organizuoja Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos fizikų draugija.

Renginio plakatą spausdinimui galima rasti LFD svetainėje https://www.lietuvos-fizikai.lt/chessidr/2023/09/2023-09-18_AJucio-skaitymai-kvietimas.pdf

Akad. Romualdo Karazijos archyvo nuotraukoje – Mokslų akademijos (MA) Fizikos ir matematikos instituto teorinės fizikos skyrių metinių ataskaitų klausymai (1972). Priekyje iš kairės: Boleslovas Styra, Kostas Ušpalis, Zenonas Rokus Rudzikas, Vladislovas Eimutis Vanagas, Janina Vizbaraitė, MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius Adolfas Jucys ir Ivanas Glembockis.

Europhysics News 54-3 numeris

Pagrindinė “Europhysics News” numerio 54/3 tema – „Urbanistinė ir žalioji fizika“. EPS prezidento L. Bergé vedamasis straipsnelis kviečia į antrąjį EPS Forumą, kuris 2024 m. kovo 25-27 d. įvyks Berlyne. Dalyvavimo parama bus skirta maždaug šimtui studentų. “Young minds” aprašo savo Veiklos komiteto (YM Action committee) susitikimą su “European Physical Journal” mokslinių patarėjų komitetu, kurio metu aptarė kelis mokslinių publikacijų klausimus (pvz., kaip paskelbti rezultatus, neatitinkančius laukiamo rezultato arba atmetančius galimą interpretavimą). Skaitytojai supažindinami su EPS Emmy Noether apdovanojimų laimėtojomis – M. Ritsch-Marte ir I. Zardo. Keli straipsneliai yra skirti pagrindinei numerio temai. Vienas straipsnelis diskutuoja, ar verta pastatus Europoje šildyti ir vėsinti išnaudojant artimus ežerus. Trys Portugalijos mokslininkai aptaria termomagnetinės energijos surinkimo galimybes kambario temperatūros aplinkoje. Kita autorių grupė apžvelgia plastmasės likučių kaupimosi vandenynuose modeliavimą. Pristatomas HECAP+ mokslinių tyrimų bendruomenių parengtas dokumentas su pasvarstymais, kaip fundamentaliųjų tyrimų institucijos galėtų pagerinti poveikį aplinkai. Aprašomi DESY (Vokietija) mokslinių tyrimų laboratorijos planai dalį susidarančios šilumos panaudoti pastatų šildymui. Šias ir kitas naujienas skaitykite ir internete.

Mairi Sakellariaou – būsimoji EPS prezidentė

Porto mieste (Portugalija) įvykęs Europos fizikų draugijos (EPS) Tarybos susirinkimas naująja prezidente išrinko Mairi Sakellariaou. Karališkojo koledžo Londone teorinės fizikos profesorė, EPS gravitacijos fizikos skyriaus pirmininkė nuo 2024 metų pakeis dabartinį EPS prezidentą Luc Bergé. Daugiau informacijos apie EPS Tarybos susirinkimą – EPS puslapyje.

Vilniuje įvyks Humboldt Kolleg 2023

2023 m. liepos 2-6 d. Vilniuje įvyks A. Humboldto fondo alumnų ir kitų kvantinės fizikos ekspertų susirinkimas “Humboldt Kolleg 2023”. Prie renginio organizavimo prisideda ir Lietuvos fizikų draugija. Daugiau informacijos – renginio puslapyje https://www.hk23.ff.vu.lt/.