LIGHTtalks Fotonikos galia

2016 m. balandžio 13 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre įvyko renginys “Fotonikos galia”, skirtas apžvelgti iššūkius, aptartus Tarptautinių šviesos ir šviesos technologijų metų renginiuose.

Vilniaus universitetas ir Lietuvos fizikų draugija įsitraukė į Jungtinių Tautų paskelbtų Tarptautinių šviesos ir šviesos technologijų metų pabaigos renginių ciklą. Konferencija „Fotonikos galia“ vyko įgyvendinant Europos optikos draugijos iniciatyvą parodyti, kiek svarbios pasauliui technologijos, susijusios su šviesa, ir kokie iššūkiai šiuo metu yra keliami.

Fotonika – tai mokslas ir verslas, susiję su šviesos panaudojimu įvairiausiose srityse, apimantys apšvietimą, informacines technologijas ir metodus, kuriais tiriama Visata ir elementariosios dalelės. Lietuvoje daug mokslinių grupių dirba šiose srityse, susikūrė ir kelios verslo asociacijos ar klasteriai, gaminantys ir platinantys gaminius šioms technologijoms plėtoti. Per 100 dalyvių ir per 20 firmų dalyvavo konferencijoje ir aptarė iššūkius, kurie šiuo metu iškilo įvairiose fotonikos srityse.

Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir lazerine prezentacija – OAB „Optronika“. Apie Jungtinių Tautų paskelbtų Tarptautinių šviesos ir šviesos technologijų metų pasiekimus nuo atidarymo ceremonijos UNESCO rūmuose (Paryžiuje) iki uždarymo Meridoje (Meksika) ir iššūkiai ateičiai pranešimą skaitė prof. J. Vaitkus, o fotonikos potencialą pasaulyje iliustravo Europos optikos draugijos sukurta videodemonstracija „Lighting the Future“.

Saulėtekio slėnyje pradėjusio savo darbą Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro iššūkiai mokslinių rezultatų kryptims ir jų sąsajoms su verslu buvo svarbiausi dalykai pranešimuose ir apskritojo stalo diskusijoje.

Prezentaciją „Šviesos technologijos Lietuvoje: pasiekimai ir iššūkiai“ padarė dr. P. Balkevičius (Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija), o prezentaciją „Fotoelektra Lietuvoje: pasiekimai ir iššūkiai“ – prof. A.Galdikas (Fotoelektros technologijų klasteris).

Labai glaudžiai susietas su mokslo pasiekimais prezentacijas pristatė prof. S. Juršėnas (VU TMI) – „Organika fotonikai ir optoelektronikai“, prof. G. Valušis (FTMC) – „Iššūkiai terahercinei fotonikai“, prof. E. Gaubas (VU, TMI) – „Lazerio ir mikrobangų sintezė didelės energijos radiacijos monitoringui“ ir dr. M. Franckevičius (FTMC) – „Perovskitai saulės elementams“. Kaip mokslinių tyrimų rezultatai virto pasaulio firmų dėmesį patraukusiu verslu, prezentacija „Medžiagų optinis atsparumas: nuo iššūkių iki galimybių“ iliustravo dr. A. Melninkaitis (VU Lazerinių tyrimų centras ir UAB „Lidaris“).

Apskritojo stalo diskusijoje (moderavo prof. J. Vaitkus) dalyvavo verslo klasterio atstovas prof. A. Galdikas, patyręs pasaulyje žinomos mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ mokslinis vadovas dr. R. Danielius, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tarybos pirmininkas dr. G. Račiukaitis, o taip pat finansinių fondų „META group“ atstovas S. Racevičius. (Visi Vilniaus universiteto absolventai, visi dirbę bei bendradarbiavę su užsienio institucijomis.) Diskusijoje išryškėjo, kad dabartinis Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) yra didelė Lietuvos investicija į mokslo ir aukštųjų technologijų verslo ateitį, tačiau kelia susirūpinimą, kad nėra tinkamų programų šios galingos mokslinės ir technologinės įrangos visavertės veiklos užtikrinimui, o naujų idėjų ir mokslo rezultatų diegimui versle trūksta ir mechanizmo, kuris efektingai veikia kitose šalyse. Kaip pažymėjo META grupės atstovas S. Racevičius: „Lietuvoje yra būtina sukurti visa apimančią mokslinių išradimų komercializavimo ekosistemą. Investuotojai (rizikos kapitalo fondai, verslo angelai) dažnai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra daug ankstyvos fazės inovatyvių įmonių, dirbančių fizikinių ar gamtos mokslų srityje. Tuo tarpu patys mokslininkai kalba apie technologinių startuolių veiklos pradinio finansavimo problemas. Galima teigti, kad egzistuoja pakankamas kiekis finansinių instrumentų, skirtų finansuoti inovatyvių įmonių plėtros fazę, bet jų labai trūksta finansuoti tokių įmonių veiklos pradžią. Valstybės institucijos, atsakingos už inovatyvumo politiką, turėtų inicijuoti finansinius instrumentus, skirtus finansuoti universitetų ir viešųjų mokslinių institucijų verslo akceleratorių ir inkubatorių veiklą. Minėti inkubatoriai ir akceleratoriai sukurtų reikiamas prielaidas technologinių startuolių, komercializuojančių universitetų ir viešųjų mokslinių institucijų išradimus, sėkmingos veiklos pradžiai ir pradiniam finansavimui. Tai visiškai atitiktų geriausius pasaulio ir Europos šalių mokslinių išradimų komercializavimo standartus.“

Aptariant dabartinius iššūkius buvo pažymėta, kad ypatingą reikšmę turi lazerinių ir šviesos technologijų diegimas į pramonę ir mediciną, o ypač būtų vertingi darbai, tobulinantys naujus Lietuvos gaminius – saulės elementus energetikai. Pastarojoje kryptyje NFTMC turi didelį potencialą.

Renginyje plačiau buvo aptarta tema „Puslaidininkiai optoelektronikai ir fotoniukai“ (moderavo G. Tamulaitis), nes ją pagyvino knygos „Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros 50 metų ir dabartis“ pristatymas (autorius prof. J. V. Vaitkus). Buvo prisiminti katedros mokslinių grupių pasiekimai ir įdiegimai kosminėje technikoje, mikroelektronikoje ir informacinėse technologijose, ir atskleista, kas sėkmingai plėtojama ir dabar.

Kartu buvo paminėta ir reikšminga sukaktis: prieš 50 metų buvo sukonstruotas ir panaudotas puslaidininkiams tirti pirmasis Lietuvoje lazeris, aptarti jų tarnybos medžiagų tyrimuose rezultatai. Lietuvoje aptarimas.

Apskritojo stalo diskusijos ir į ją įsitraukę auditorijos dalyviai, taip pat ir kitas renginio temas aptarusieji pažymėjo, kad tokie renginiai, kuriuose būtų diskutuojami mokslo rezultatų keliami ir įvairių technologijų skelbiami iššūkiai, yra reikalingi ir jų turėtų būti daugiau.

Lietuvos fizikų draugijos prezidentas
Prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus