Posts By admin
Artėja Akademiko Adolfo Jucio akademiniai skaitymai
Akademiko Adolfo Jucio akademiniai skaitymai – tai kasmetinis renginys, skirtas žymaus Lietuvos fiziko, mokslo organizatoriaus, pedagogo, akademiko Adolfo Jucio (1904–1974) gimtadieniui.
Renginys vyks 2022 m. rugsėjo 12 d. (pirmadienį) 14 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius), D 401 auditorijoje.
Pranešimą „Antrinio kvantavimo ir papildomos simetrijos taikymas atomo teorijoje“ skaitys A. Jucio premijos laureatas habil. dr. Gediminas Gaigalas.
Renginį organizuoja Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos fizikų draugija. Renginio skelbimas spausdinimui.
Europhysics News 53-3 numeris
Europos fizikų draugijos žurnalo „Europhysics News“ 53-3 numerio pagrindinė tema – medicinos fizika. Keičiantis veiklos aplinkybėms, turi prisitaikyti ir asociacijos: EPS prezidentas L. Bergé informuoja apie planuojamą „EPS 2.0“ struktūrą. Žurnale nušviečiamas tokamako įrengimas ITER projekte, nauji CERN CLOUD eksperimento rezultatai apie aerozolių susidarymą atmosferoje, ryškesnės žvaigždžių nuotraukos iš James Webb kosminio teleskopo, Tevatrono eksperimento išmatuotos W bozono masės pasekmės tolesniems tyrimams, medicinos ir vaizdinimo fizikos poveikis COVID pandemijai. „Young Minds“ skyrelyje pristatomos Tarptautinės moterų ir mergaičių dienos vebinaro pranešėjų pagrindinės mintys apie kliūtis mokslininkių ir tyrėjų kelyje. Medicinos fizikai skirti penki straipsniai, pasakojantys apie Europos laisvų elektronų rentgeno spindulių lazerį (XFEL), greitintuvų, lazerių ir plazmos naudojimą sveikatos priežiūroje bei biomolekulinius robotus. „Europhysics News“ 53-3 numerį skaitykite ir internete.
e-EPS rašo apie pasaulinės kvantų dienos šventimą Lietuvoje
Nobelio premijos laureatas W. D. Phillips konferencijoje „ECAMP14“ skaitys viešą paskaitą
Birželio 27 – liepos 1 d. Vilniuje vyks 14-oji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija ECAMP’14 (www.ecamp14.org), kurioje fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas birželio 28 d. 19 val. skaitys viešą nuotolinę paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein, and the Coolest Stuff in the Universe“). Daugiau informacijos apie renginį https://naujienos.vu.lt/pasaulineje-fiziku-konferencijoje-vilniuje-nobelio-premijos-laureato-paskaita/. Nuoroda į paskaitos puslapį https://fb.me/e/3jI3E5O0J.
Atnaujinta birželio 27 d.: Deja, pranešėjas atvykti ir skaityti negalėjo. Tikimasi, kad W. D. Phillipso pranešimą išgirsime rudenį.
Kviečiame į pirmosios EPS istorinės vietos inauguraciją Lietuvoje
Kairėje – T. Grotuso portretas (Vikipedija LT), o dešinėje – vaizdus Grotuso mechanizmo palyginimas su pernašos mechanizmu (DOI: 10.1021/ma800171k).
Europos fizikų draugija (EPS), pripažindama atliktų mokslinių tyrimų svarbą suteikė Teodoro Grotuso laboratorijai Gedučiuose, Pakruojo rajone, istorinės vietos statusą. Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. liepos 2 d. 15 val. Kviečiame dalyvauti !
Renginį organizuoja Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio vietos „Google maps“ orientacinė žymė – „7XFX+2F Žeimelis“.
Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785 – 1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu.
Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).
Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos). Mėgstantiems filmuotus vaizdus rekomenduojame pažiūrėti LRT laidas apie T. Grotusą.
Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas).
Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią „Tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką“. Pirmosios pasaulyje tokios meistriškumo pamokos praėjusiais metais įvyko Vokietijoje ir Šveicarijoje.
Spindulinėje terapijoje naudojama jonizuojanti spinduliuotė leidžia sunaikinti vėžines ląsteles paciento kūne. Naudojant susikertančius jonizuojančios spinduliuotės srautus stengiamasi sumažinti žalingą spinduliuotės poveikį sveikiems audiniams. Tačiau žala vis tiek padaroma, mat apšvitinami ir sveiki audiniai. Tuo tarpu naudojant krūvį turinčias daleles (protonus, anglies jonus) galima labai tiksliai „nutaikyti“ reikiamą žmogaus organizmo dalį, išvengiant žymesnės žalos sveikiems audiniams. Priešingai nei fotonai (tarp jų ir – rentgeno spinduliai), hadronai, sklisdami per žmogaus kūno audinius, sulėtėja. Žinant šių dalelių energiją ir jų sklidimo savybes žmogaus kūno audiniuose – galima tiksliai suplanuoti, kuriai organizmo sričiai (vėžiniam audiniui) padarys didžiausią poveikį.
Idėja vėžio gydymui panaudoti protonus gimė 1946-aisiais. Ją pasiūlė amerikiečių fizikas Robertas Vilsonas, vėliau tapęs Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos (Fermilab) vadovu. Šis terapijos būdas pritaikytas šeštajame dešimtmetyje. Tam panaudoti ne medicininiai greitintuvai, ir protonų terapija buvo galima gydyti tik tam tikrus vėžinius susirgimus, mat greitintuvai nebuvo pakankamai galingi, kad protonų srautai giliai įsiskverbtų į paciento kūną. Per pastaruosius 70 metų hadronų terapija nuėjo didelį kelią, ir iš visiškai eksperimentinės praktikos tapo plačiai pripažintu vėžio gydymo metodu.
„Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamokos“ tikslas – moksleivius, studentus ir visuomenę supažindinti su fundamentiniais tyrimais ir jų praktiniu pritaikymu, pademonstruoti kaip dalelių ir jų sąveikos su medžiaga tyrimai pritaikomi medicinoje. Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti CERN tyrimų pritaikymu medicinoje, hadronų terapija, ir būsima praktine užduotimis. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga ir video tiltas su pamokos dalyviais iš kitų šalių, kurio metu bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.
Renginio organizatoriai Lietuvoje – Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas ir Kauno technologijos universitetas. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmo kurso studentams (-ėms). Registracija būtina.
(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)
Registracija į renginį Vilniuje | Registracija į renginį Kaune | Renginio programa | Renginio plakatas
Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“
Žavi paslaptingas elementariųjų dalelių pasaulis? Domina šiuolaikinio mokslo pasiekimai? Norėtųsi išbandyti mokslininkų kasdienybę? Mokotės vyresnėse mokyklos klasėse ar pradėjote studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje? Tuomet kovo 26-ąją (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečiame į kasmetinį renginį – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“. Kiekvienais metais šis renginys, organizuojamas universitetų bei kitų mokslo institucijų visame pasaulyje pritraukia tūkstančius moksleivių bei studentų, siekiančių pažinti fizikos mokslo paslaptis.
Meistriškumo pamokos metu išklausysite paskaitas, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų dalyvavimu CERN veikloje, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize. Papietavę ir aplankę Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) laboratorijas, kibsite į Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) duomenų analizę. Dienos triūsą vainikuos video konferencija su CERN bei meistriškumo pamokos dalyviais iš kitų šalių bei sertifikatų teikimo ceremonija.
Renginio iniciatorius Lietuvoje – VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).
Dalyvių registracija (2020-01-28: dalyvių registracija baigta)
(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)
Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2019
Atraskite kvarkų ir leptonų pasaulį tirdami realius CERN CMS detektoriaus duomenis! Elementariųjų dalelių fizikos tyrėjai kviečia 15-19 metų amžiaus moksleivius bei studentus ir suteikia jiems galimybę tapti mokslininkais vienai dienai. Pagrindinė renginio veikla – eksperimentinis elementariųjų dalelių fizikos tyrimas naudojant realius CERN duomenis, užregistruotus Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) eksperimente. Tik vieną dieną – kovo 15-ąją – išeik iš mokyklos, universiteto ar gimnazijos, atvyk į VU Fizikos fakultetą ir sužinok apie fundamentalius tyrimus ir jų metodus.
Kiekvienais metais, daugiau kaip 13000 moksleivių ir studentų iš 52 pasaulio šalių vienai dienai atvyksta į jiems artimiausią universitetą iš maždaug 215 dalyvaujančių universitetų ar mokslinių tyrimų centrų, norėdami išaiškinti dalelių fizikos paslaptis. Šiais metais meistriškumo pamoka atkeliauja jau ir į Kauną. Mokslininkų paskaitos juos supažindina su elementariųjų dalelių bei fundamentaliųjų jėgų tyrimais ir taikomais metodais. Dalyviams suteikiama galimybė atlikti realių dalelių fizikos eksperimentų duomenų analizavimą. Dienos pabaigoje, kaip įprasta tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, renginio dalyviai prisijungia prie vaizdo konferencijos diskusijoms ir gautų rezultatų palyginimui bei aptarimui.
Dalyvių registracija
Renginio programa
Renginio iniciatorius: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Partneriai:
A. Jucio akademiniai skaitymai
Kviečiame į Adolfo Jucio kasmetinius akademinius skaitymus, skirtus žymaus Lietuvos fiziko, mokslo organizatoriaus, pedagogo, akademiko Adolfo Jucio (1904–1974) gimtadieniui. Renginys įvyks 2018 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 15 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3, Vilnius, D401 auditorijoje (IV a.).
Nobelio fizikos premijos laureato Wolfgang Ketterle paskaita
Wolfgang Ketterle. Bryce Vickmark nuotr.
Rugpjūčio 1-ąją dieną Nobelio fizikos premijos laureatas Wolfgang Ketterle skaitys paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“ (“Cooling close to absolute zero temperature: a recipe for discoveries”).
Paskaitos metu bus kalbama apie tai, kodėl fizikai šaldo materiją iki ypač žemų temperatūrų, nepasiekiamų net tarpžvaigždinėje erdvėje, eksperimentiškai pademonstruoti reiškiniai žemose temperatūrose ir aptartos naujos medžiagos formos. Daugiausia dėmesio bus skirta superskysčiams – medžiagoms, kurios gali tekėti visiškai be nuostolių. Neseniai buvo eksperimentiškai stebėtos ir superkietos medžiagos, kurios yra dujų, skysto ir kieto pavidalo vienu metu.
Paskaita įvyks 16:45 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3).
Apie lektorių: Wolfgang Ketterle (g. 1957 m.) – vokiečių fizikas, Masačiusetso technologijos instituto (MIT) fizikos profesorius. Fizikos Nobelio premiją kartu su Eric Allin Cornell ir Carl Wieman jis pelnė 2001-aisias metais už Bose – Einšteino kondensato išretintų šarminių elementų atomų dujose pasiekimą ir pirmuosius fundamentinius šių kondensatų savybių tyrimus.
Parengta pagal Vilniaus Universiteto informaciją.