Luc Bergé išrinktas naujuoju Europos fizikų draugijos prezidentu

Luc Berge

2020 m. Europos fizikų draugijos valdybos (EPS) posėdis įvyko 2020 m. gegužės 29 d. EPS sekretoriatas organizavo susitikimą internetu. Šiame posėdyje dalyvavo daugiau nei 70 žmonių. EPS prezidentė Petra Rudolf apibendrino EPS ir jos komitetų, skyrių ir grupių veiklą. 2019 m. finansines ataskaitas pristatė EPS garbės iždininkas Francesas Saundersas. Patvirtinti individualūs nariai.

Du kandidatai pretendavo į president elect poziciją: Lucas Bergé (FR) ir Zsoltas Fülöpas (HU). Jie pristatė savo programas EPS tarybos delegatams. Lucas Bergé buvo išrinktas išrinktuoju EPS prezidentu. Jis pradės eiti EPS prezidento pareigas 2021 m. balandžio mėn., kai baigsis dabartinės prezidentės Petros Rudolf kadencija. EPS padėkojo Zsoltui Fülöpui už kandidatavimą. Trumpą būsimojo EPS prezidento biografiją galima rasti čia.

Posėdyje dalyvavo ir LFD prezidentas J.V.Vaitkus.

Europhysics News 51-3 numeris

EPS-51-3 viršelis

2020 m. birželio mėn. pasirodė Europos fizikų draugijos leidinio „Europhysics News“ 51/3 numeris, kurį galima skaityti ir internete.

Europhysics News 51-2 numeris

EPS-51-2
2020 m. balandžio mėn. pasirodė Europos fizikų draugijos leidinio „Europhysics News“ 51/2 numeris. Jį galima skaityti ir internete.

Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią „Tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką“. Pirmosios pasaulyje tokios meistriškumo pamokos praėjusiais metais įvyko Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Spindulinėje terapijoje naudojama jonizuojanti spinduliuotė leidžia sunaikinti vėžines ląsteles paciento kūne. Naudojant susikertančius jonizuojančios spinduliuotės srautus stengiamasi sumažinti žalingą spinduliuotės poveikį sveikiems audiniams. Tačiau žala vis tiek padaroma, mat apšvitinami ir sveiki audiniai. Tuo tarpu naudojant krūvį turinčias daleles (protonus, anglies jonus) galima labai tiksliai „nutaikyti“ reikiamą žmogaus organizmo dalį, išvengiant žymesnės žalos sveikiems audiniams. Priešingai nei fotonai (tarp jų ir – rentgeno spinduliai), hadronai, sklisdami per žmogaus kūno audinius, sulėtėja. Žinant šių dalelių energiją ir jų sklidimo savybes žmogaus kūno audiniuose – galima tiksliai suplanuoti, kuriai organizmo sričiai (vėžiniam audiniui) padarys didžiausią poveikį.

Idėja vėžio gydymui panaudoti protonus gimė 1946-aisiais. Ją pasiūlė amerikiečių fizikas Robertas Vilsonas, vėliau tapęs Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos (Fermilab) vadovu. Šis terapijos būdas pritaikytas šeštajame dešimtmetyje. Tam panaudoti ne medicininiai greitintuvai, ir protonų terapija buvo galima gydyti tik tam tikrus vėžinius susirgimus, mat greitintuvai nebuvo pakankamai galingi, kad protonų srautai giliai įsiskverbtų į paciento kūną. Per pastaruosius 70 metų hadronų terapija nuėjo didelį kelią, ir iš visiškai eksperimentinės praktikos tapo plačiai pripažintu vėžio gydymo metodu.

„Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamokos“ tikslas – moksleivius, studentus ir visuomenę supažindinti su fundamentiniais tyrimais ir jų praktiniu pritaikymu, pademonstruoti kaip dalelių ir jų sąveikos su medžiaga tyrimai pritaikomi medicinoje. Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti CERN tyrimų pritaikymu medicinoje, hadronų terapija, ir būsima praktine užduotimis. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga ir video tiltas su pamokos dalyviais iš kitų šalių, kurio metu bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.

Renginio organizatoriai Lietuvoje – Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas ir Kauno technologijos universitetas. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmo kurso studentams (-ėms). Registracija būtina.

(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)

Registracija į renginį Vilniuje | Registracija į renginį Kaune | Renginio programa | Renginio plakatas

Lietuvoje vyks tarptautinė fizikos olimpiada IPhO2020

IPho2020

2020 m. liepos 18–26 d. Lietuvoje vyks 51-toji tarptautinė fizikos olimpiada. Tai – individualus fizikos konkursas, skirtas vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams iš viso pasaulio. Daugiau informacijos apie renginį rasite organizatorių svetainėje.

Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“

Žavi paslaptingas elementariųjų dalelių pasaulis? Domina šiuolaikinio mokslo pasiekimai? Norėtųsi išbandyti mokslininkų kasdienybę? Mokotės vyresnėse mokyklos klasėse ar pradėjote studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje? Tuomet kovo 26-ąją (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečiame į kasmetinį renginį – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“. Kiekvienais metais šis renginys, organizuojamas universitetų bei kitų mokslo institucijų visame pasaulyje pritraukia tūkstančius moksleivių bei studentų, siekiančių pažinti fizikos mokslo paslaptis.

Meistriškumo pamokos metu išklausysite paskaitas, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų dalyvavimu CERN veikloje, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize. Papietavę ir aplankę Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) laboratorijas, kibsite į Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) duomenų analizę. Dienos triūsą vainikuos video konferencija su CERN bei meistriškumo pamokos dalyviais iš kitų šalių bei sertifikatų teikimo ceremonija.

Renginio iniciatorius Lietuvoje – VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).

Renginio programa

Dalyvių registracija (2020-01-28: dalyvių registracija baigta)

(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)

LFD dalyvavimas Lenkijos fizikų draugijos konferencijoje

Rugsėjo 12-15 d. įvyko XLV Lenkijos Fizikų Suvažiavimas ir XII Neformali Fizikos Draugijų Atstovų konferencija.  Šio susitikimo metu dalyvavo net 8 Fizikų draugijų pirmininkai ir jų išrinkti atstovai: Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Slovakijos, Taivano, Prancūzijos ir Lietuvos. Verta pažymėti, kad šioje konferencijoje dalyvavo ir Europos Fizikų draugijos pirmininkė prof. Petra Rudolf (einanti šias pareigas nuo š.m. balandžio mėnesio). Fizikų draugijų atstovai aptarė nuveiktas ir pristatė būsimas veiklas. Išsamiausią (tiek mastu, tiek įvairove) nuveiktų darbų prezentaciją ir būsimų darbų viziją pristatė Lenkijos ir Lietuvos Fizikų Draugijų išrinkti atstovai. LFD valdybos narė M.Mackoit-Sinkevičienė atstovavo „mūsų nors ir mažą, bet labai aktyvią bendruomenę (jeigu lyginsime skaičius, tai Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos draugijos turi virš 1500 narių)“. Daugiau jos įspūdžių galite rasti čia.

LNFK43 akimirkos

LNFK dalyviai

2019 m. spalio 3–5 d. KTU Santakos slėnyje Kaune įvyko tradicinė Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija LNFK-43. Konferencijos puslapis pasipildė užfiksuotomis renginio akimirkomis.

Artėja 43-čioji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija

2019 m. spalio 3–5 d. Kaune vyks tradicinė Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija LNFK-43.

Kviestiniais pranešėjais bus Lietuvos mokslo premijos laureatai, Pasaulio lietuvių mokslo premijos laureatai, žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai.

Svarbios datos:
• Registracija į konferenciją iki rugpjūčio 18 d.
• Tezių teikimo pabaiga: rugpjūčio 18 d.
• Patvirtinimas dalyviui: rugpjūčio 28 d.
• Registraciją apmokėti iki: rugsėjo 20 d.

Konferencijos vieta: KTU Santakos slėnis, K.Baršausko g. 59, Kaunas.
Daugiau informacijos: https://lnfk43.ktu.edu/,

67 – oji Lietuvos moksleivių fizikos olimpiada

Nugalėtojai

2019 m. balandžio 4-6 d. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje vyko 67-oji Lietuvos mokinių fizikos olimpiada. Į olimpiadą susirinko 120 moksleivių iš visos Lietuvos išbandyti savo jėgas įveikiant fizikos teorines ir praktines užduotis. Tylos valandas, kai moksleiviai atlikinėjo teorines ir praktines užduotis, keisdavo šurmulys ir diskusijos. Be užduočių aptarinėjimo ir ginčijimosi, moksleiviai dalyvavo protmūšyje, rungėsi sporto salėje bei žaidė įvairius stalo žaidimus. Kai mokykla paskęsdavo šurmulyje, vertinimo komisija pradėdavo savo  intensyvų darbą. Olimpiados metu buvo atrinkti kandidatai į Lietuvos rinktines Europos ir Tarptautinėje fizikos olimpiadose, buvo įteikti 5 aukso, 10 sidabro, 13 bronzos medalių ir 13 pagyrimo raštų. Du mokiniai atstovaus Lietuvą Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje.

Sveikiname visus nugalėtojus ir linkime atrinktiems kandidatams sėkmės atstovaujant Lietuvą tarptautinėse olimpiadose.