Europhysics News 51-5 numeris

Lapkričio mėnesį pasirodė penktasis šių metų „Europhysics News“ numeris (51-5). Dėmesio centre – gyvybės tyrinėjimai. Taip pat skaitykite apie šiųmetines Nobelio premijas fizikos ir chemijos srityse, EPS įkūrimo istoriją, fotono skriejimo trukmės per vandenilio molekulę matavimą (247 zeptosekundės), kaip „Young Minds“ organizacija formuoja ateities fizikus ir kitus straipsnelius. EPS numerį internete galite rasti čia.

„Europos kvantinės savaitės“ edukacinė sesija kviečia moksleivius (papildyta)

2020 m. lakpričio 2-6 d. vyksiančios „Europos kvantinės savaitės“ organizatoriai kviečia moksleivius prisijungti į virtualią edukacinę sesiją. Interaktyvi vienos valandos paskaita vyks trečiadienį, lapkričio 4 d., 12 val., ir bus kartojama penktadienį, lapkričio 6 d., 12 val. Išankstinė registracija vyksta iki spalio 30 d. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.


Papildyta lapkričio 15 d. Europos kvantinės savaitės“ (EQW) edukacinė sesija baigėsi sėkmingai. Virtualias paskaitas apie kvantinį mokslą bei technologijas galėjo išgirsti ne tik moksleiviai, bet ir visi Europos piliečiai. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pabrėžia, kad „mes kasdien jau naudojamės dalykais, kurių veikimas pagrįstas kvantine fizika. Tai yra bet kuris mūsų kompiuteris, bet kuris IT elementas <…>“. Jos paskaitoje dalyvavo virš 1400 dalyvių iš daugiau nei 80 Lietuvos mokyklų! Daugiau apie tai paskaitykite čia.

Europhysics News 51-4 numeris

EPS-51-4 viršelis

Rugsėjo mėnesį pasirodė šių metų ketvirtasis „Europhysics News“ numeris (51-4). Dėmesio centre – vakuumo studijos. Žurnalą galima skaityti internete arba spausdintą kopiją gauti NFTMC pastate (kopijų skaičius ribotas).

Studentai kviečiami dalyvauti „Quantum Future Academy 2020“ konkurse

Lietuvos fizikų draugija skelbia konkursą studentų dalyvavimui 2020 m. lapkričio 1-7d. Berlyne vyksiančiame renginyje „Quantum Future Academy 2020“. Akademija skirta universitetų bakalauro ir magistro studijų studentams, besidomintiems kvantinėmis technologijomis ir potencialiu jų taikymu. Lietuvai Akademijoje atstovaus du studentai. Kelionės išlaidos bus padengtos Lietuvos fizikų draugijos, o visos išlaidos Akademijos metu bus padengtos Vokietijos Švietimo ir mokslo ministerijos. Daugiau informacijos rasite renginio konkurso puslapyje https://www.lietuvos-fizikai.lt/qfa2020.

Papildyta (2020.09.22d.): Sveikiname dalyvavimo konkursą laimėjusius Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto studentus – Edviną Gvozdiovą ir Edgarą Romanauską, kurie laimėjo delegavimą įveikę kitus 7 kandidatus. Per artimiausias dienas Vokietijos mokslo ir švietimo ministerija nuspręs kaip vyks renginys, įvertinant situaciją dėl COVID.

Luc Bergé išrinktas naujuoju Europos fizikų draugijos prezidentu

Luc Berge

2020 m. Europos fizikų draugijos valdybos (EPS) posėdis įvyko 2020 m. gegužės 29 d. EPS sekretoriatas organizavo susitikimą internetu. Šiame posėdyje dalyvavo daugiau nei 70 žmonių. EPS prezidentė Petra Rudolf apibendrino EPS ir jos komitetų, skyrių ir grupių veiklą. 2019 m. finansines ataskaitas pristatė EPS garbės iždininkas Francesas Saundersas. Patvirtinti individualūs nariai.

Du kandidatai pretendavo į president elect poziciją: Lucas Bergé (FR) ir Zsoltas Fülöpas (HU). Jie pristatė savo programas EPS tarybos delegatams. Lucas Bergé buvo išrinktas išrinktuoju EPS prezidentu. Jis pradės eiti EPS prezidento pareigas 2021 m. balandžio mėn., kai baigsis dabartinės prezidentės Petros Rudolf kadencija. EPS padėkojo Zsoltui Fülöpui už kandidatavimą. Trumpą būsimojo EPS prezidento biografiją galima rasti čia.

Posėdyje dalyvavo ir LFD prezidentas J.V.Vaitkus.

Europhysics News 51-3 numeris

EPS-51-3 viršelis

2020 m. birželio mėn. pasirodė Europos fizikų draugijos leidinio „Europhysics News“ 51/3 numeris, kurį galima skaityti ir internete.

Europhysics News 51-2 numeris

EPS-51-2
2020 m. balandžio mėn. pasirodė Europos fizikų draugijos leidinio „Europhysics News“ 51/2 numeris. Jį galima skaityti ir internete.

Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią „Tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką“. Pirmosios pasaulyje tokios meistriškumo pamokos praėjusiais metais įvyko Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Spindulinėje terapijoje naudojama jonizuojanti spinduliuotė leidžia sunaikinti vėžines ląsteles paciento kūne. Naudojant susikertančius jonizuojančios spinduliuotės srautus stengiamasi sumažinti žalingą spinduliuotės poveikį sveikiems audiniams. Tačiau žala vis tiek padaroma, mat apšvitinami ir sveiki audiniai. Tuo tarpu naudojant krūvį turinčias daleles (protonus, anglies jonus) galima labai tiksliai „nutaikyti“ reikiamą žmogaus organizmo dalį, išvengiant žymesnės žalos sveikiems audiniams. Priešingai nei fotonai (tarp jų ir – rentgeno spinduliai), hadronai, sklisdami per žmogaus kūno audinius, sulėtėja. Žinant šių dalelių energiją ir jų sklidimo savybes žmogaus kūno audiniuose – galima tiksliai suplanuoti, kuriai organizmo sričiai (vėžiniam audiniui) padarys didžiausią poveikį.

Idėja vėžio gydymui panaudoti protonus gimė 1946-aisiais. Ją pasiūlė amerikiečių fizikas Robertas Vilsonas, vėliau tapęs Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos (Fermilab) vadovu. Šis terapijos būdas pritaikytas šeštajame dešimtmetyje. Tam panaudoti ne medicininiai greitintuvai, ir protonų terapija buvo galima gydyti tik tam tikrus vėžinius susirgimus, mat greitintuvai nebuvo pakankamai galingi, kad protonų srautai giliai įsiskverbtų į paciento kūną. Per pastaruosius 70 metų hadronų terapija nuėjo didelį kelią, ir iš visiškai eksperimentinės praktikos tapo plačiai pripažintu vėžio gydymo metodu.

„Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamokos“ tikslas – moksleivius, studentus ir visuomenę supažindinti su fundamentiniais tyrimais ir jų praktiniu pritaikymu, pademonstruoti kaip dalelių ir jų sąveikos su medžiaga tyrimai pritaikomi medicinoje. Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti CERN tyrimų pritaikymu medicinoje, hadronų terapija, ir būsima praktine užduotimis. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga ir video tiltas su pamokos dalyviais iš kitų šalių, kurio metu bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.

Renginio organizatoriai Lietuvoje – Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas ir Kauno technologijos universitetas. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmo kurso studentams (-ėms). Registracija būtina.

(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)

Registracija į renginį Vilniuje | Registracija į renginį Kaune | Renginio programa | Renginio plakatas

Lietuvoje vyks tarptautinė fizikos olimpiada IPhO2020
(atnaujinta 2020.07.27d.)

2020 m. liepos 18–26 d. Lietuvoje vyks 51-toji tarptautinė fizikos olimpiada. Tai – individualus fizikos konkursas, skirtas vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams iš viso pasaulio. Daugiau informacijos apie renginį rasite organizatorių svetainėje.

Korekcija: Renginys perkeltas į 2021 metų liepos mėn. Daugiau informacijos rasite čia.

Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“

Žavi paslaptingas elementariųjų dalelių pasaulis? Domina šiuolaikinio mokslo pasiekimai? Norėtųsi išbandyti mokslininkų kasdienybę? Mokotės vyresnėse mokyklos klasėse ar pradėjote studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje? Tuomet kovo 26-ąją (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečiame į kasmetinį renginį – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“. Kiekvienais metais šis renginys, organizuojamas universitetų bei kitų mokslo institucijų visame pasaulyje pritraukia tūkstančius moksleivių bei studentų, siekiančių pažinti fizikos mokslo paslaptis.

Meistriškumo pamokos metu išklausysite paskaitas, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų dalyvavimu CERN veikloje, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize. Papietavę ir aplankę Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) laboratorijas, kibsite į Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) duomenų analizę. Dienos triūsą vainikuos video konferencija su CERN bei meistriškumo pamokos dalyviais iš kitų šalių bei sertifikatų teikimo ceremonija.

Renginio iniciatorius Lietuvoje – VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).

Renginio programa

Dalyvių registracija (2020-01-28: dalyvių registracija baigta)

(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)