Posts in Category: naujienos

VU FF seminaras minint prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktis

2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras organizavo seminarą, minėdamas prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktis, „ŠVIESOS KELIU: nuo pirmosios parametriškai sustiprintos spinduliuotės iki Ekstremalios šviesos infrastruktūros…“

Pranešimų įrašai:

1. Dr. R.Danielius (Light Conversion) „Parametrinis šviesos stiprinimas: nuo reiškinio iki komercinio prietaiso“ https://youtu.be/KptiHjuloFk

 2. Prof. A.Dubietis (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „30 metų optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui: nuo idėjos iki priešakinės technologijos“ https://youtu.be/e_VhG4od9Iw

 3. Dr. A.Varanavičius (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „Lietuviškas pėdsakas Ekstremalios šviesos infrastruktūrose“ https://youtu.be/4QxYuXWAQvA

 4. Dr. R.Antipenkov (ELI Beamlines) „ELI ERIC: Ekstremalios šviesos infrastruktūra, didelės energijos lazerinių sistemų kūrimas ELI“  https://youtu.be/W52VDJGcQGk

Europhysics News 53-5 numeris

Paskutinis 2022 metų Europos fizikų draugijos žurnalo „Europhysics News“ specialusis leidinys 53-5 skirtas EPS didiesiems iššūkiams. EPS prezidentas L. Bergé apžvelgia EPS istorinių vietų programą ir bendradarbiavimą su rytų Europa. Pateikta pirmojo EPS Forumo dalyvių apklausos rezultatų apžvalga. “Young Minds” skyrelyje skaitykite apie jaunųjų optikos tyrinėtojų pirmąjį šiaurės vakarų susitkimą. C. Brukneris pateikia suporuotų fotonų eksperimentų, už kuriuos šįmet buvo įteikta Nobelio fizikos premija, trumpą istorinę perspektyvą. Nuomonių skyrelyje dalijamasi įžvalgomis apie nepakankamai nušviečiamą moterų indėlį į fizikos mokslo vystymasį. James Webb kosminis teleskopas tyrinėja visatą (viena jo nuotrauka puošia numerio viršelį). Aprašomi septyni didieji fizikos iššūkiai: (1) begalybių susiejimas – medžiagos ir visatos sandarų supratimas, (2) medžiagų ir bangų fizika – gravitacinių ir elektromagnetinių jėgų pasireiškimas, (3) fizikinis gyvybės supratimas, (4) fizikos įtaka sveikatos priežiūrai, (5) fizikinių tyrimų nauda aplinkai ir tvariai plėtrai, (6) fizikos indėlis į saugias ir efektyvias visuomenes, (7) visuomenės požiūris į mokslą. Numerio pabaigoje pateikiamos planuojamos 2023 metų numerių temos, 2022 metais inauguruotos EPS istorinės vietos (viena iš jų – Lietuvoje), 2022 metais įteikti EPS apdovanojimai ir pagyrimo raštai, šių metų „Europhysics News“ teminė rodyklė. „Europhysics News“ 53-5 numerį skaitykite ir internete.

Vieša W. D. Phillips paskaita spalio 4 d.

Spalio 4 d. 18:00 val. Nobelio fizikos premijos laureatas iš JAV (NIST) William D. Phillips VU GMC didžiojoje salėje (Saulėtekio al. 7) skaitys viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“,  interneto tiesioginės transliacijos nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=rgErE2FXCgI .

Daugiau informacijos apie vizitą:
* https://www.ff.vu.lt/en/news/1869-public-lectures-of-w-d-phillips-winner-of-the-nobel-prize-in-physics-at-vilnius-university
* https://www.ff.vu.lt/viesos-fizikos-nobelio-premijos-laureato-w-d-phillipso-paskaitos-vilniaus-universitete

Europhysics News 53-4 numeris

Europos fizikų draugijos žurnalo „Europhysics News“ 53-4 numerio pagrindinė tema – kvantinės technologijos. EPS prezidentas L. Bergé apžvelgia birželio pradžioje Paryžiuje įvykusį pirmąjį EPS Forumą, kurio metu vyko daug renginių, vienas iš jų – EPS Young Minds vadovų susirinkimas. Trys ukrainiečių mokslininkai dalijasi įžvalgomis apie fizikos ateitį karo draskomoje Ukrainoje. Paviršinių poliaronų tyrimus palengvina naujausi technologiniai metodai, leidžiantys užauginti panašaus dydžio atomų sankaupas. Daug straipsnelių skirta kvantinėms technologijoms. Kvantinės fizikos populiarinimas kompiuteriniais žaidimais. Kvantinės baterijos. Kvantinių sistemų valdymas. Kvantinis molekulinis variklis. Nauja kvantinių technologijų platforma, paremta pavienių Rydbergo atomų matrica. „Europhysics News“ 53-4 numerį skaitykite ir internete.

Artėja Akademiko Adolfo Jucio akademiniai skaitymai

Profesoriai Adolfas Jucys (kairėje) ir Ugo Fano (Čikaga) Tarptautinio simpoziumo Vilniuje metu (1969). Iš knygos „Akademikas Adolfas Jucys“, Vilnius, 2004.

Akademiko Adolfo Jucio akademiniai skaitymai – tai kasmetinis renginys, skirtas žymaus Lietuvos fiziko, mokslo organizatoriaus, pedagogo, akademiko Adolfo Jucio (1904–1974) gimtadieniui.

Renginys vyks 2022 m. rugsėjo 12 d. (pirmadienį) 14 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius), D 401 auditorijoje.

Pranešimą „Antrinio kvantavimo ir papildomos simetrijos taikymas atomo teorijoje“ skaitys A. Jucio premijos laureatas habil. dr. Gediminas Gaigalas.

Renginį organizuoja Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos fizikų draugija. Renginio skelbimas spausdinimui.

„Quantum Future Academy 2022“ dalyvavę lietuviai – „Pitch“ konkurso nugalėtojų komandoje!

QFA’22 „Pitch“ konkurso nugalėtojų komanda Vokietijos Švietimo ir mokslo ministerijoje. © BMBF / Bundesfoto / Lammel

2022 m. rugpjūčio 1-5 d. Berlyne vyko baigiamoji „Quantum Future Academy“ sesija. Pirmasis Europą ir aplinkines šalis apėmęs renginys, skirtas specialiai atrinktiems būsimiems kvantinės fizikos ekspertams, truko kelis metus. Lietuvos delegatai – E. Gvozdiovas ir E. Romanauskas – pateko į renginio dalyviams suorganizuoto „pitch“ konkurso nugalėtojų komandą. Daugiau apie renginį ir jo dalyvių įspūdžius galite rasti šiame puslapyje.

Europhysics News 53-3 numeris

Europos fizikų draugijos žurnalo „Europhysics News“ 53-3 numerio pagrindinė tema – medicinos fizika. Keičiantis veiklos aplinkybėms, turi prisitaikyti ir asociacijos: EPS prezidentas L. Bergé informuoja apie planuojamą „EPS 2.0“ struktūrą. Žurnale nušviečiamas tokamako įrengimas ITER projekte, nauji CERN CLOUD eksperimento rezultatai apie aerozolių susidarymą atmosferoje, ryškesnės žvaigždžių nuotraukos iš James Webb kosminio teleskopo, Tevatrono eksperimento išmatuotos W bozono masės pasekmės tolesniems tyrimams, medicinos ir vaizdinimo fizikos poveikis COVID pandemijai. „Young Minds“ skyrelyje pristatomos Tarptautinės moterų ir mergaičių dienos vebinaro pranešėjų pagrindinės mintys apie kliūtis mokslininkių ir tyrėjų kelyje. Medicinos fizikai skirti penki straipsniai, pasakojantys apie Europos laisvų elektronų rentgeno spindulių lazerį (XFEL), greitintuvų, lazerių ir plazmos naudojimą sveikatos priežiūroje bei biomolekulinius robotus. „Europhysics News“ 53-3 numerį skaitykite ir internete.

Inauguruota pirmoji EPS istorinė vieta Lietuvoje

EPS istorinės vietos Žeimelyje inauguracijos dalyviai. A. Skorulsko nuotrauka.

Pripažįstant Teodoro Grotuso (1785-1822) darbų reikšmę mokslo vystymuisi, 2022 m. liepos 2 d. Žeimelyje (Pakruojo raj.) įvyko pirmosios EPS istorinės vietos Lietuvoje – ir kartu pirmosios EPS istorinės vietos Baltijos šalyse – inauguracija. Gedučiuose, motinos dvare įrengtoje laboratorijoje atlikti elektrolizės bei šviesos ir medžiagos sąveikos tyrimai suteikė T. Grotusui pasaulinės reikšmės įžvalgų. Istorinis EPS pripažinimas įtraukė Žeimelį į neilgą išskirtinių mokslo žinių centrų sąrašą.

Ceremonijoje dalyvavo EPS Istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas Karl Grandin, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, buvęs LFD prezidentas Juozas Vidmantis Vaitkus, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas Aivaras Kareiva, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos pirmininkė Rigonda Skorulskienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Žeimelio sieniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir kiti LFD valdybos bei Pakruojo rajono savivaldybės atstovai.

Renginį organizavo Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio akimirkų galeriją galima rasti čia. Daugiau informacijos galima rasti LFD puslapyje, skirtame pirmajai EPS istorinei vietai Lietuvoje – Teodoro Grotuso laboratorijai Žeimelyje.

Nobelio premijos laureatas W. D. Phillips konferencijoje „ECAMP14“ skaitys viešą paskaitą

Birželio 27 – liepos 1 d. Vilniuje vyks 14-oji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija ECAMP’14 (www.ecamp14.org), kurioje fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas birželio 28 d. 19 val. skaitys viešą nuotolinę paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein, and the Coolest Stuff in the Universe“). Daugiau informacijos apie renginį https://naujienos.vu.lt/pasaulineje-fiziku-konferencijoje-vilniuje-nobelio-premijos-laureato-paskaita/. Nuoroda į paskaitos puslapį https://fb.me/e/3jI3E5O0J.

Atnaujinta birželio 27 d.: Deja, pranešėjas atvykti ir skaityti negalėjo. Tikimasi, kad W. D. Phillipso pranešimą išgirsime rudenį.

Kviečiame į pirmosios EPS istorinės vietos inauguraciją Lietuvoje

Kairėje – T. Grotuso portretas (Vikipedija LT), o dešinėje – vaizdus Grotuso mechanizmo palyginimas su pernašos mechanizmu (DOI: 10.1021/ma800171k).

Europos fizikų draugija (EPS), pripažindama atliktų mokslinių tyrimų svarbą suteikė Teodoro Grotuso laboratorijai Gedučiuose, Pakruojo rajone, istorinės vietos statusą. Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. liepos 2 d. 15 val. Kviečiame dalyvauti !

Renginį organizuoja Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio vietos „Google maps“ orientacinė žymė – „7XFX+2F Žeimelis“.

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785 – 1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu.

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos). Mėgstantiems filmuotus vaizdus rekomenduojame pažiūrėti LRT laidas apie T. Grotusą.

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas).