Pagrindinė „Europhysics News“ numerio 55/3 tema – „Aktyvi medžiaga“. Fizikos, chemijos, gyvybės mokslų ir inžinerijos sankirtoje tyrinėjamos tam tikros nepusiasvyrinės daugelio kūnų sistemos, kurias sudarantys elementai lokaliai prieinamą energiją paverčia darbu. Aktyvioje medžiagoje (pavyzdžiui, didelėje gyvūnų grupėje, bakterijų kolonijoje, ląstelių audinyje, koloidinėje suspensijoje, ir pan.) pasireiškia kolektyviniai reiškiniai, kurie virsta naujomis dinaminių fazinių virsmų formomis. Daugiau apie tai skaitykite https://epn.eps.org/epn-55-3 .

Pagrindinė „Europhysics News“ numerio 55/2 tema – „Fizika ir transportas“. Apžvalgos laukas gana platus: keli straipsneliai pristato statistinės fizikos taikymą autotransporto ypatumų analizėje, aptariamas pernešimas molekulinėmis mašinomis, orbitinio judėjimo kiekio perdavimas (orbitronika) bei detalus Brauno judėjimo eksperimentinis tyrimas naudojant mikroskopus. Pirmąją kadenciją pradėjusi EPS prezidentė Mairi Sakellariadou žurnalo vedamajame pristato savo veiklos pagrindinius tikslus. Vienas straipsnelis apžvelgia 100-tąjį gimtadienį atšventusio H. Schopper’io darbus. Young Minds skyrelis pristato Italijos studentų organizuotą mokslo festivalį. Šią ir kitą informaciją rasite https://epn.eps.org/epn-55-2 .

Pagrindinė “Europhysics News” numerio 55/1 tema – “Atosekundinė fizika”. Keli žurnalo straipsniai paaiškina, ką galima nuveikti turint atosekundinius impulsus, už kurių suformavimo atradimą 2023 m. buvo paskirta Nobelio fizikos premija. Žurnalo vedamojo straipsnio autorius – savo kadenciją baigiantis EPS prezidentas Luc Bergé apžvelgia draugijos veiklas savo prezidentavimo metais. A. Diaz-Torres ir S. Heinz pasakoja, kaip kuriami nauji, egzotiški atomo branduoliai. B. van Tiggelen aptaria žinojimo teoriją fiziko akimis. Šią ir kitą informaciją rasite e-žurnale.

Pagrindinė „Europhysics News“ numerio 54/5 tema – „Tyrimai naudojant Europines fizikinių tyrimų infrastruktūras“. Pristatomas Mokslinių tyrimų infrastruktūrų europinės strategijos forumas (angl. European strategy forum on research infrastructures, ESFRI), atskiruose straipsniuose apžvelgiamos europinės infrastruktūros: Gran Sasso nacionalinė laboratorija Italijoje (LNGS), Europos branduolinių mokslinių tyrimų laboratorija (CERN), Ekstremalios šviesos infrastruktūra (ELI), Nanoliejyklų ir smulkiosios analizės infrastruktūra (angl. Nano foundries and fine analysis, NFFA). Pateikiami minėtose infrastruktūrose atliekamų tyrimų pavyzdžiai. Žurnale pateikta ataskaita apie Porte (Portugalija) įvykusį EPS Tarybos posėdį, naujai inauguruotas EPS istorines vietas, 2023 metais įteiktus EPS apdovanojimus. Buvę Nobelio premijos laureato F. Krausz doktorantai P. Dombi ir M. Schultze pristato 2023 m. Nobelio fizikos premijos temą – atosekundinės trukmės impulsų generavimą. Šią ir kitą informaciją rasite žurnalo internetinėje versijoje.