Paklausykite Agnės Taralaitės vedamos įdomios diskusijos su Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidente Rigonda Skorulskiene ir Vilniaus universiteto fizikos fakulteto atstovu Ignu Gaižiūnu apie tiksliųjų ir gamtos mokslų padėtį Lietuvoje.

Susidomėjimas fizika atsiranda mokykloje. Dalyvaukite diskusijoje, kaip apie fiziką turėtų sužinoti jaunoji karta. LMA renginys birželio 3 d. (ketvirtadienį) 14 val. Daugiau apie renginį rasite čia.

Pirmosios Lietuvoje tarptautinės fizikos olimpiados IPho2021 organizatoriai buria savanorių komandas. Registracija – iki 2021 m. balandžio 15 d. Daugiau informacijos https://www.ipho2021.lt/lt/savanoriai/

Domina kvantiniai skaičiavimai? Norėtumėte ką nors išbandyti? “CERN Quantum Technology Initiative” programoje skaitomas paskaitų ciklas “A practical introduction to quantum computing: from qubits to quantum machine learning and beyond”. Daugiau informacijos puslapyje https://indico.cern.ch/event/970903/

2020 m. lakpričio 2-6 d. vyksiančios „Europos kvantinės savaitės“ organizatoriai kviečia moksleivius prisijungti į virtualią edukacinę sesiją. Interaktyvi vienos valandos paskaita vyks trečiadienį, lapkričio 4 d., 12 val., ir bus kartojama penktadienį, lapkričio 6 d., 12 val. Išankstinė registracija vyksta iki spalio 30 d. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Papildyta lapkričio 15 d. Europos kvantinės savaitės” (EQW) edukacinė sesija baigėsi sėkmingai. Virtualias paskaitas apie kvantinį mokslą bei technologijas galėjo išgirsti ne tik moksleiviai, bet ir visi Europos piliečiai. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pabrėžia, kad “mes kasdien jau naudojamės dalykais, kurių veikimas pagrįstas kvantine fizika. Tai yra bet kuris mūsų kompiuteris, bet kuris IT elementas <…>”. Jos paskaitoje dalyvavo virš 1400 dalyvių iš daugiau nei 80 Lietuvos mokyklų! Daugiau apie tai paskaitykite čia.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną (Renginys atidėtas. Sekite informaciją) kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią „Tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką“. Pirmosios pasaulyje tokios meistriškumo pamokos praėjusiais metais įvyko Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Spindulinėje terapijoje naudojama jonizuojanti spinduliuotė leidžia sunaikinti vėžines ląsteles paciento kūne. Naudojant susikertančius jonizuojančios spinduliuotės srautus stengiamasi sumažinti žalingą spinduliuotės poveikį sveikiems audiniams. Tačiau žala vis tiek padaroma, mat apšvitinami ir sveiki audiniai. Tuo tarpu naudojant krūvį turinčias daleles (protonus, anglies jonus) galima labai tiksliai „nutaikyti“ reikiamą žmogaus organizmo dalį, išvengiant žymesnės žalos sveikiems audiniams. Priešingai nei fotonai (tarp jų ir – rentgeno spinduliai), hadronai, sklisdami per žmogaus kūno audinius, sulėtėja. Žinant šių dalelių energiją ir jų sklidimo savybes žmogaus kūno audiniuose – galima tiksliai suplanuoti, kuriai organizmo sričiai (vėžiniam audiniui) padarys didžiausią poveikį.

Idėja vėžio gydymui panaudoti protonus gimė 1946-aisiais. Ją pasiūlė amerikiečių fizikas Robertas Vilsonas, vėliau tapęs Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos (Fermilab) vadovu. Šis terapijos būdas pritaikytas šeštajame dešimtmetyje. Tam panaudoti ne medicininiai greitintuvai, ir protonų terapija buvo galima gydyti tik tam tikrus vėžinius susirgimus, mat greitintuvai nebuvo pakankamai galingi, kad protonų srautai giliai įsiskverbtų į paciento kūną. Per pastaruosius 70 metų hadronų terapija nuėjo didelį kelią, ir iš visiškai eksperimentinės praktikos tapo plačiai pripažintu vėžio gydymo metodu.

„Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamokos“ tikslas – moksleivius, studentus ir visuomenę supažindinti su fundamentiniais tyrimais ir jų praktiniu pritaikymu, pademonstruoti kaip dalelių ir jų sąveikos su medžiaga tyrimai pritaikomi medicinoje. Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti CERN tyrimų pritaikymu medicinoje, hadronų terapija, ir būsima praktine užduotimis. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga ir video tiltas su pamokos dalyviais iš kitų šalių, kurio metu bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.

Renginio organizatoriai Lietuvoje – Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas ir Kauno technologijos universitetas. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmo kurso studentams (-ėms). Registracija būtina.

(Renginys atidėtas. Sekite informaciją)

Registracija į renginį Vilniuje | Registracija į renginį Kaune | Renginio programa | Renginio plakatas

2020 m. liepos 18–26 d. Lietuvoje vyks 51-toji tarptautinė fizikos olimpiada. Tai – individualus fizikos konkursas, skirtas vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams iš viso pasaulio. Daugiau informacijos apie renginį rasite organizatorių svetainėje.

Korekcija: Renginys perkeltas į 2021 metų liepos mėn. Daugiau informacijos rasite čia.