Birželio 27 – liepos 1 d. Vilniuje vyks 14-oji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija ECAMP’14 (www.ecamp14.org), kurioje fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas birželio 28 d. 19 val. skaitys viešą nuotolinę paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein, and the Coolest Stuff in the Universe“). Daugiau informacijos apie renginį https://naujienos.vu.lt/pasaulineje-fiziku-konferencijoje-vilniuje-nobelio-premijos-laureato-paskaita/. Nuoroda į paskaitos puslapį https://fb.me/e/3jI3E5O0J.

Atnaujinta birželio 27 d.: Deja, pranešėjas atvykti ir skaityti negalėjo. Tikimasi, kad W. D. Phillipso pranešimą išgirsime rudenį.

Kairėje – T. Grotuso portretas (Vikipedija LT), o dešinėje – vaizdus Grotuso mechanizmo palyginimas su pernašos mechanizmu (DOI: 10.1021/ma800171k).

Europos fizikų draugija (EPS), pripažindama atliktų mokslinių tyrimų svarbą suteikė Teodoro Grotuso laboratorijai Gedučiuose, Pakruojo rajone, istorinės vietos statusą. Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. liepos 2 d. 15 val. Kviečiame dalyvauti !

Renginį organizuoja Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio vietos „Google maps“ orientacinė žymė – „7XFX+2F Žeimelis“.

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785 – 1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu.

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos). Mėgstantiems filmuotus vaizdus rekomenduojame pažiūrėti LRT laidas apie T. Grotusą.

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas).

Vasario 11 d., minėdama tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną, Baltijos šalių mokslininkių asociacija „BASNET forumas“ kviečia gimnazijos klasių moksleives ir moksleivius bei jų mokytojas ir mokytojus dalyvauti nuotoliniame renginyje. Renginio organizavime dalyvauja ir LFD valdybos narės – G.Tautvaišienė ir Ž.Rutkūnienė.